Ką privalu žinoti apie vaikų alergiją maistui?

Kas yra vaikų alergija maistui?

Tai  yra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Svarbu žinoti, kad tai skiriasi nuo maisto netoleravimo, kuris neturi įtakos imuninei sistemai, nors gali pasireikšti keletas tų pačių simptomų.

Kas sukelia alergiją maistui?

Kad įvyktų alerginė reakciją, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant – pasireiškia alerginiai simptomai. Imuninės sistemos IgE antikūnai reaguoja su maiste esančiais baltymais, išsiskiria histaminas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos,, dėl kurių vaikui gali pasireikšti dilgėlinė, astma, burnos gleivinės paburkimas, dilgčiojimas ir niežulys, kvėpavimo sutrikimai, gerklų edema, vėmimas ir (arba) viduriavimas, sunkesniais atvejais anafilaksija.

Kuo skiriasi alergija maistui ir maisto netoleravimas?

Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Maisto netoleravimas neturi įtakos imuninei sistemai, nors kai kurie simptomai gali būti tokie patys kaip ir alergijos maistui. 

Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Tačiau:

Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga. Suprasti kuris maistas sukelia negalavimus yra sunku, nes skirtingai nuo maisto alergijos, maisto netoleravimas nepasireiškia iškart suvalgius netoleruojamo produkto.

Koks maistas dažniausiai sukelia alergiją?

Apie 90 procentų visų maisto alergijų vaikams sukelia šie maisto produktai:

  • Pienas
  • Kiaušiniai
  • Kviečiai
  • Sojos
  • Riešutai
  • Žuvis, jūros gėrybės

Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Nors dauguma vaikų „išauga“ maisto alergijas, tačiau alergija riešutams, žuvims ir jūros gėrybėms dažniau išlieka visą gyvenimą.

Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Apie du trečdaliai alergiškų kiaušiniams ir apie 80% alergiškų kviečiams ar sojoms išaugs, peržengus penkerių metų amžių. 

Kokie yra alergijos maistui simptomai?

Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Lėto tipo alerginės reakcijos gali prasidėti po valgio praėjus 2-72 val. Toliau pateikiami dažniausiai pasitaikantys alergijos maistui simptomai, tačiau verta atsiminti, kad kiekvienam vaikui simptomai gali pasireikšti skirtingai:

  • Virškinamojo trakto simptomai (lūpų, burnos gleivinės, ryklės niežėjimas, dilgčiojimas, pasunkėjęs rijimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas)
  • Bėrimai (dilgėlinė, odos paraudimas, niežėjimas, tinimai)
  • Lūpų, liežuvio ar burnos dilgčiojimas ar patinimas
  • Apsunkintas kvėpavimas, švokštimas
  • Anafilaksija (sumažėjęs kraujospūdis, sąmonės praradimas), galintis baigtis kvėpavimo ir širdies sustojimu

Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu. Taigi labai svarbu greitai nustatyti ir gydyti maisto alergijos reakcijas.

Alerginės maisto reakcijos gali paveikti bet kurią iš šių sričių:

  • Oda: niežtintys, paraudę iškilę bėrimai (dilgėlinė); egzema; odos paraudimas ir patinimas; lūpų, liežuvio ar burnos niežėjimas ir patinimas (odos reakcijos yra dažniausia alerginės reakcijos rūšis)
  • Virškinamasis traktas: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir/ar viduriavimas.
  • Kvėpavimo sistema: sloga ar užgulta nosis, čiaudulys, kosulys, švokštimas, dusulys.
  • Širdies ir kraujagyslių sistema: mieguistumas ar alpimas dėl sumažėjusio kraujo spaudimo.

Alergijos maistui simptomai gali būti panašūs į kitus sveikatos sutrikimus. Visada pasitarkite su vaiko gydytoju dėl diagnozės.

Kaip diagnozuojama maisto alergija?

Jei jūsų vaikui įtariama alergija maistui, jūsų gydytojas domėsis:

  • Kokie jūsų vaiko simptomai?
  • Kaip dažnai vaikui įvyksta alerginė reakcija?
  • Laiko, kuris praeina nuo konkretaus maisto valgymo iki simptomų atsiradimo?
  • Ar šeimos nariai turi alergines ligas (alerginį rinitą, astmą) ar tokias ligas kaip atopinį dermatitą.

Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas. Celiakija – būklė, kai žmogus netoleruoja baltymo glitimo, taip pat gali sukelti panašius simptomus.

Gydytojas gali jus nukreipti pas gydytoją vaikų alergologą arba gydytoją alergologą – klinikinį imunologą, kuris užduos daugiau klausimų ir atliks alergologinį ištyrimą. Gydytojas alergologas, įvertinęs alergologinę vaiko anamnezę, atliks tyrimus, kurie padėtų nustatyti diagnozę, pavyzdžiui:

  • Odos dūrio testas. Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės. Teigiamas odos dūrio mėginys rodo tik tai, kad jūsų vaikas gali būti jautrus tam maistui.
  • Odos lopo testas. Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos. Šis tyrimas vertinamas du kartus: po 48 val ir po 72 val. 
  • Provokacinis oralinis mėginys su maistu. Atliekamas dienos stacionare, kurio metu dozuotai didėjančiomis porcijomis duodamas maisto alergenas
  • Kraujo tyrimai. Atliekami siekiant patikrinti, ar kraujyje nėra specifinių IgE antikūnų prieš tam tikrus maisto produktus. Įtariant sunkias alergines reakcijas, atliekamas molekulinių komponentų tyrimas.

Alergijos maistui gydymas

Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje. Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Nedideli maisto alergeno kiekiai gali būti perduodami jūsų vaikui per motinos pieną ir sukelti alerginę reakciją.

Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto. Aptarkite tai su savo vaiko gydytoju.

Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija,gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į savo vaiko gydytoją.

Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją. Daugelis vaikų alergijų gali būti trumpalaikės, o maistas tampa vėl toleruojamas po 3 ar 4 metų amžiaus.