Plokščiapėdystė ankstyvoje vaikystėje – normalu?
Komentuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintare Vaitkienė.
Vaikai iki trejų metų būna su plokščia (kitaip – pilna) pėdute. Tai – fiziologiškai normalus reiškinys, dėl kurio tėveliams tikrai nereiktų pergyventi. Susirūpinti reikėtų, jeigu 6-7 metų vaikas vis dar tebeturi plokščias pėdutes. Tuomet svarbu kreiptis į vaikų gydytoju specialistus, pasirinkti tinkamą avalynę, daryti specialius pratimus.
Kada reikalingas ankstyvas gydymas?
Yra kitų pėdutės deformacijų, kurios reikalauja ankstyvo gydymo. Pavyzdžiui, šleivapėdystė, kuri pasireiškia netaisyklinga eisena, arba netaisyklingas pėdutės dėjimas, pavyzdžiui, kai vaikas eina ilgą laiką ant pirštų galiukų, arba jei matome, kad tarsi kulkšnelis krypsta į vieną pusę, formuojasi X formos kojytė. Tokiais atvejais reikėtų nedelsiant kreiptis į vaikų gydytoją reabilitologą, vaikų kineziterapeutą ar vaikų ortopedą-traumatologą, kuris parinks gydymo priemones.
Profilaktinės priemonės
Pirmuosius tris vaiko gyvenimo metus, kol formuojasi pėdutės amortizacinė sistema, patariu jam/jai auti pirmuosius batukus – specialias basutes ar tapkutes – ir juos avėti bent dalį dienos. Kaip jas išsirinkti – žiūrėkite mūsų video – > http://bit.ly/vaikobatukai.
Taip pat vaikučiui sveika pasivaikščioti basomis ant įvairių nelygių paviršių – smėliuko, žolytės, kilimo ar net akmenukų, kankorėžių. Tuomet yra stimuliuojami pėdutėje esantys biologiškai aktyvūs taškai, kurie stimuliuoja visas kūno sistemas ir leidžia gerai vystytis pėdutei.
Klaidos, kurių reikėtų vengti
Jokiu būdu nereikia forsuoti kūdikio raidos. Jeigu vaikas pats vis dar neatsistoja, stabiliai nesilaiko ant kojų, nesitūpia, nereikėtų jo skatinti vaikščioti, pavyzdžiui, laikant už pažastų arba sodinant į vaikštukus.
